Dictionary of the Lithuanian Language.
kūklė — kū̃klė sf. (2), kuklė CI796, N, [K] kaukimas, staugimas: Garsi vilkų kū̃klė (kaukimas) J … Dictionary of the Lithuanian Language
baubimas — baubìmas sm. (2) → baubti: 1. SD8 Savo jautį pažįstu iš baubìmo Kp. Veršį papjovėm, dabar tos karvės baubìmas! Grg. Gyvis, išėjęs ižg girių, staugimu, kaukimu, baubimù ... baisus bus DP7. Koks ten jų dainavimas, kaip jaučių baubìmas Ėr. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
gaišti — gaĩšti, gaĩšta, gaĩšo 1. intr., tr. laiką veltui leisti, trukti: Reikės negaištant išsiuntinėti kviesliai rš. Jis negaišdavo veltui nė valandėlės rš. Ką tu taip ilgai gaištì? K. Trunku ilgai, gaištu SD7. Jis tik gaišta laiką, daugiau nieko… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaukalas — kaũkalas 1. sm. (3b) kaukimas: Kai išgirsi malūno kaũkalą, tai žinok, kad gaisras Gr. 2. scom. kas kaukia: Cit, vaikai kaukalaĩ, nekaukiat! Šts. ^ Keturios pušys, vidury kaukalėlis (vaikas lopšyje) Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
kaukesys — kaukesỹs sm. (3b) kaukimas; raudojimas: Baugus buvo kaukesỹs žmonių, kai ans skyrės nuo jojo J … Dictionary of the Lithuanian Language
kauksena — kaũksena sf. (1) kaukimas, staugimas, verkimas: Nėko nepadarysi su kaũksena Vkš. Dėl manęs galėtų vaikas užsikaukti ne savo kaũksena KlvrŽ. Jau tavo vaiko kaũksena nė į ką nebepanaši Slnt. Kas par kaũksena to šunies, nė miegoti neduoda Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
kauksmas — kaũksmas sm. (4) K, LsB423, DŽ; M kaukimas, staugimas, verksmas, riksmas: Koks ten kaũksmas laukinių (vilkų)! J. Įsiutusio šuns kauksmas sp. | Tai buvo tik pašėlusio vėjo kauksmas rš. Patrankų kauksmu aidėjo visa apylinkė rš. | Pašaly jo ji eit … Dictionary of the Lithuanian Language
klebėjimas — sm. (1) K, Mšk → klebėti 1: Te bus kaukimas ir dantų klebėjimas BBMt22,13 … Dictionary of the Lithuanian Language
kliorkė — sf. (1) menk. ištižėlė, nevykėlė, klerka: Ak tu kliorke! Č. ^ Kliorkės (davatkos) malda ir šunies kaukimas neina dangun Klt … Dictionary of the Lithuanian Language
kūkčiojimas — sm. (1) BŽ599 1. → kūkčioti 1: Sulaikomas kūkčiojimas sudrebino visą jos kūną rš. Buvo girdėti garsūs mergaičių kūkčiojimai rš. Daina virto kūkčiojimais ir gailiomis aimanomis rš. 2. NdŽ kaukimas. 3. NdŽ vertimas vemti, blogumas. 4. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
